Istorijos

/Istorijos

Keistas miestas – Vartai Kaune, Vilniuje, Klaipėdoje

Galiausiai patraukėme link miesto. Besileidžiant nuo kalno aiškiai matėsi, kad priekyje mūsų laukia miestelis. Po tiek laiko, pagaliau civilizacija. Laimei, žiema prabuvome kuo puikiausiai ir dabar turėjome tiek noro ir jėgų judėti pirmyn. Tadas mestelėjo man obuolį. Taip, priešpiečiai. Labiausiai, laukiu kuomet galėsime suvalgyti ką nors mėsiško ir žinoma daug. Nesakau, kad Kamilė mažai mėsos naudoja, tik miške kitaip. Aišku, paskutiniais mėnesiais medžioklė sekėsi puikiai, tad valgėm e pilna burna. Miestas. Eiti, žinant, kad pagaliau būsime tarp žmonių, tiesiog džiugino. Tolumoje matėsi keletas važiuojančių automobilių ir toks jausmas, kad jų vairuotojai sulėtino greitį, kuomet pamatė nuo miško ateinančius žmones. Kažkaip prisiminėme siaubo filmus. Žinote, mažas miestelis, visi kažkokie keisti gyventojai, senutė stebinti pro antro aukšto langą ir t.t. Tik realybėje tikrai nejauku. Kažkaip mes su Tadu pastebėjome, kad merginos, kaip ir sulėtino žingsnius. Jos nebe taip veržėsi į priekį. Žinoma, prie to dar prisidėjo, tai, jog Tadas pažiūrėjęs į savo navigacija pasakė, kad miestelio išviso nerodo. Tarsi neegzistuotu. Dar po gero pusvalandžio perėjome kelią ir artėjome prie miestelio. Iš toli atrodė didesnis. Greičiausiai, čia gyvena tik keli šimtai gyventojų. Rytas, dar gal visi miega. Ramuma dvelkte, dvelkė.

Garažo vartai

Garažo vartai

Viskas uždaryta. Ar niekas čia nedirba? Lėtai ėjome pagrindine gatve, kitos tiesiog nebuvo. Parduotuvės, reklamos, bet langai užkalti, durys užkaltos. Susidarė įspūdis, kad čia seniai niekas negyvena. Ties miesto viduriu, dideli senoviniai garažo vartai. Už jų matėsi didelis, senas namas. Bet aplinkui nė gyvos dvasios. Toks jausmas, kad išmirę. Merginos lėtai žingsniavo priekyje, o mes eidami kalbėjomės. Kodėl navigacijoje nėra miestelio? Nėra jis jau toks mažas, beje google jau seniai viską sudėjo. Turi būti čia gyventojų. Ateidami matėme automobilius ir tikrai ne pravažiuojančius. Tai vietiniai. Pagal navigacija, iš viso tie automobiliai atvažiavo iš kalnų pusės. „Kur veda kelias?“ – sufleravau jam. Žemėlapyje greitai peržiūrėjome, kad kelias taip pat už kažkiek kilometrų dingsta. „Žiūrėk“ – Tadas, atkreipė mano dėmesį. „Mūsų navigacija rodo nesąmones“. Dar pamenu, kuomet žiema, turėdami daug laiko keletą kartų nagrinėjome tolimesnio maršruto planą, o dabar visai susipainiojome. Pagal viską už kelių šimtų kilometrų turi būti jūros pakrantė ir ten jau prasideda normali civilizacija. Bet dabar taip gaunasi, kad mes velniai žino kur. „Sumažink žemėlapį“. Tadas, greitai atliko komandą ir mano akys išsipūtė, nuo to ką pamačiau. „Negali būti, vakar juk žiūrėjome“. Toks jausmas, kad mūsų technika pavedė mus. Pagal navigacija vakar dar buvome visai kitur, o dabar…

Garažo vartai

Garažo vartai

Visų dėmesį patraukė į gatvę išėjusi moteriškė. Ji lėtais žingsniais artinosi mūsų link. Merginos sustojo ir laukė, kol mes prieisime. Nieko nelaukę garsiai pasisveikinome „Laba diena“. Moteriškė nieko neatsakė ir tik lėtai ėjo artyn mūsų. Įdėmiai apžiūrinėjo mus ir už kelių minučių buvo šalia. Jos žvilgsnis kažkaip neatrodė draugiškai, bet ji dar kartą visus nužvelgė ir pasisveikino „Laba diena, Iš kur Jūs?“

Garažo vartai

Garažo vartai

By |December 7th, 2016|Istorijos, Reklama internete|Comments Off on Keistas miestas – Vartai Kaune, Vilniuje, Klaipėdoje

Pietų link – Plastikiniai langai Vilniuje Išpardavimas

Dar viena diena, artėjame tikslo link.

Priekyje laukė ilgas kelias. Atsikėlėme anksti ryta. Maždaug pusę šešių. Susėdę prie laužo papusryčiavome. Kristina puiki vyrėja, nors manoji Kamilė bus dar šaunesnė. Kol merginos darydavo valgyti, mes supakuodavome visus daiktus ir padarydavome kavos, arbatos. Šiandien laukė ilgas kelias. Kažkaip reikia nueiti kuo toliau. Artinasi žiema, kuo toliau į pietus tuo geriau. Ir šiaip šiose vietovėse naktimis girdėdavome vilkų staugimą, tad nelabai ir jauku. Per porą mėnesių pasiekus pietuose esančius ežerus galėsime peržiemoti. Žema ten temperatūra nebus labai žema. Aplamai, kai kalbėdavome, visi sutiko, kad ilgiau būti čia nederėtų. Vakarais, prie laužo, pasakodavome baisias istorijas. Fantazijos netrūko niekam. Vertėtų visiems išbandyti tokias keliones. Ekstremalu ir tuo pačiu geriausias poilsis. Net pamiršau, kad egzistuoja kažkas daugiau, nei ši nuostabi gamta. Aišku, be jos čia būtų nekas. Ji mano džiaugsmas. Kiekvieną dieną tarsi rojuje. Kai pagalvoji, mes tiek laiko kartu, bet neatsibosta. Ji turi charakterį ir tą gal kartais vaikišką, bet žiauriai gerą požiūrį į problemas ar sunkumus. Vakarais, kuomet prie laužo sėdėdavome vis galvodavau, kad ji mano vienintelė. Grįžus iš kelionės būtinai atliksiu reikiamą poelgį. Kiek galima laukti. Kažkaip net neįsivaizduoju gyvenimo be jos. Kaip aš anksčiau gyvenau…

Plastikiniai langai Vilniuje

Plastikiniai langai Vilniuje

Keistas reklaminis stendas – vidury miškų.

„Eime“ – visus paragino Tadas ir nieko nesakę visi atsistojo, pasiėmė savo daiktus ir leidomės į kelią. Prieš akis graži diena. Pro medžių šakas skverbėsi saulė. Svarbiausia, kad nelytų. Lietus, pats blogiausia kas gali nutikti, apart vilkų ar kokių zombių. Po vakarykščio Kristinos pasakojimo darėsi nejauku eiti. Vis žvalgydavausi atgal. Ar kas neseka. Kamilė matydama, tai tik šypsodavosi. Po gerų trijų valandų užlipome ant kalno. Nedidelis, bet nuo jo matėsi kas laukė priekyje. Miškas. Daug miško. Atrodo eini, eini, o aplinkui vien medžiai, krūmai, nugriuvę medžiai, koks upelis… Dar nematėme jokių žmonių pėdsakų. Bendrai kalbant ir nelabai norėjome sutikti. Esant taip toli nuo artimiausių miestų, kažkaip geriau būti keturiese. Tadas sustojo. Rankos mostu parodė į seną reklaminį stendą. Iš kur jis čia? Pirma mintis kuri mums kilo. Priėjus arčiau galėjai įžiūrėti išblukusias spalvas. Reklaminis stendas skelbė: plastikiniai langai Vilniuje išpardavimas. Prie ko čia tie langai. Ne gi kas atvežė tą stendą į mišką? Arba dar keisčiau, mes einame pro buvusį miestą. Greičiau atvežė. Miestuose, tikrai yra tvirtesnių konstrukcijų, nei reklaminis stendas. Kamilė atsisukusi į kolegas: Nemanote, kad reikėtų kuo greičiau dingti iš šios vietos, galbūt netoliese yra žmonių. Visi greitai suprato mintį ir Tadas pažvelgęs į savo telefoną pasuko į kairę ir paspartino ėjimo tempą.

Plastikiniai langai Vilniuje

Plastikiniai langai Vilniuje

Kamilės siaubo istorija.

Pradėjus tempti nusprendėme ieškoti vietos nakvynei. Po ilgos dienos kojos prašėsi poilsio, o ir skrandžiai norėjo kažko valgomo. Tadas nuėjo statyti palapines, aš – kurti laužą, o merginos – išsipakavo daiktus ir galvojo, ką pasidaryti vakarienei. Stengiausi, kuo greičiau pririnkti malkų, nes atrodė, kad tamsą tuoj viską apims. Dar kelios minutės ir jau pradėjo degti šviesa. Suradau daug tinkamos žaliavos kūrenimui ir paruošiau vietas, kad galėtume tvarkingai susėti. Tadas jau buvo pastatęs abi palapines ir sukiojosi prie gaminamos vakarienės. Maisto kvapas tiesiog varė iš proto. Visą dieną nevalgėme. Neskaitau maistu, tų kelių sustojimų, kur suvalgome ką nors greito. Norėjosi  kaip reikiant pripildyti pilvą ir pailsėti. Beje, šiandien Kamilė mumis džiugins savo baisia istorija. Įdomu, kas šį kart laukia.

Plastikiniai langai Vilniuje

Plastikiniai langai Vilniuje

By |December 7th, 2016|Istorijos, Verslas|Comments Off on Pietų link – Plastikiniai langai Vilniuje Išpardavimas

Sektanto bandymas sugriauti sieną. Ką slepia kalnas?

Skauda galvą, kūną, kojas ir rankas.

Po kelių valandų Sektantas pabudo. Lėtai pramerkė vieną, o paskui ir kitą akį. Pasiųntė signalą į smegenis. Niekas neatsakė. Galvą skaudėjo. Atrodė, kad kažkas būtų kaip reikiant užvožęs. Pabandė atsistoti. Kojos, rankos visas kūnas tarsi sudaužytas. O taip. Pagaliau, jis prisiminė, – siena. Atsitrenkimas į sieną. Buvo kaip reikiant smugis, nes prarado sąmonę. Lėtai atsistojo. Apsižvalgė. Prie paskutinių miško medžių jo laukė. Laukė daugiau nei penkiasdešimt į vilkus panašių gyvūnų. Tik žymiai dydesni. Kažkodėl jie nedrįso eiti iš miško. Klausimas – kodėl? Sektantas apsisuko. Už jo nugaros buvo kalnų papėdė. Jokios sienos. Į ką jis atsirenkė. Žengė kelis žingsnius į priekį ir koja atsitrenkė į nematomą sieną. Wtf? – pagalvojo Sektantas. Kas čia per burtai? Ranka palietė sieną ir nuėjo į dešinę. Kalnai turi apsauga. Tai yra geras ir tuo pačiu blogas dalykas. Geras – kažkas šią sieną pastatė ir tas kažkas nenori būti surastas. Vienareikšmiškai, tai senųjų karių darbas. Blogas dalykas – kaip ją pereiti. Juk turi būti kažkoks būdas. Sektantas prisėdo ant žemės.

Smėliavimas

Smėliavimas

Beprąsmis šaudymas. Kaip sugriauti sieną?

Smėliavimas, smėliavimas, smėliavimas…. – Galvojo jis. Kodėl G5 senoliai minėjo, kad smėliavimas, bus labai svarbu, kuomet jis bandys patenkti, ten kur gyvena senieji kariai. Prakeikta Ilidės planeta, miestas ir visa ši Požemio Karalystė. Sektanto galvoje  maišėsi mintys. Kaip man pereiti šią sieną? Kodėl būtent nematoma? Kodėl žvėrys neišeina iš miško? Jis pažvelgė į juos – visi sugulę ant samanų, su džiugesiu stebėjo, ką gi darys atvykėlis. Sektantas pašoko nuo žemės. Atsitraukė atgal ir įsibėgėjęs šoko į orą. Pakilo virš miško ir ištiesė rankas į šonus. Nuo to momento jis kabojo ore. Dar keletą sekundžių palaikė rankas ištiesęs, o paskui prisėdo ant įsivaizduojamos kėdės ir ėmė mąstyti. Apačioje likę miško gyventojai pakėlę snukius į viršų, nenuleido nuo jo akių. Smėliavimas… – Dar kartą prisiminė Sektantas. Ištiesė vieną ranką į priekį ir išovė tiesiai. Energijos pliūpsnis staigiai nulekė pirmyn ir su griausmu trenkėsi į sieną. Aplinkui smugio vietą, nušvito melsvos bangos ir lėtai įšisklaidė į šalis. Ištiesė abi rankas į priekį ir suraukė savo antakius: iš jo rankų pasipylė energijos rutuliai ir kaip kulkos lėkė tiesiai į sieną. Kaip iš automato, jis šaudė keletą minučių. Per visą mišką nusirito kurtinantys sprogimų garsai. Galėjai matyti, kaip tolumoje virš medžių pakilo tūkstančiai išgąsdintų paukščių. Beprąsmiška. Baigęs šaudyti pagalvojo jis ir vėl paniro į savo mintis.

Smėliavimas

Smėliavimas

Sektantas apskrenda sieną.

Kodėl G5 senoliai nepasakė kaip pereiti sieną? O galbut ne visiems teko su tuo susidurti? Sektantas išsitiese visu ūgiu ir žaibo greičiu šovė aukštyn į dangų. Toliau pakrypo į kalnų pusę. Kaip raketa jis lėkė vis tolyn, kol galiausiai sustojo. Apačioje buvo kalnai, o kalnų pradžia liko kažkur tolumoje. Sektantas pažvelgė žemyn ir stačia kalva nėrė į žemyn. Ištiesė abi rankas į priekį ir ėmė šaudyti. Tik šį kartą daug kartų greičiau. Šoviniai, kaip lazerio spinduliai lėkė žėmyn ir jo nuostabai, pasiekė kalnų viršunes. Po kelių sekundžių ausis pasiekė sprogimų garsai, o apačioje matėsi išsprogdintos uolienos. Dar kelios sekuntės ir Sektantas pasiekė artimiausio kalno viršunę. Sumažinęs greitį, ore persivertė ir vėl gi grakščiai nusileido ant „žemės“ Čia nėra apsauginio skydo. Vadinasi, reikės judėti artyn miško iš šios pusės. Greičiausiai priekyje bus siena ir kažkur už jos urvai.  

Smėliavimas

Smėliavimas

By |September 11th, 2016|Akcijos, Istorijos, Lietuvoje, Paslaugos, Verslas|1 Comment
Show Buttons
Hide Buttons